Gytis Paškevičius Palankūs Vėjai ^минус

Viena diena ir baigsis amžinas vanduo
Matau krantus grįžtu namo, dėl jų aš gyvenau
Manęs nesulaikysi, audroj aš nepaklysiu
Širdies kryptis nesumeluos

Nėra, auksinio kalno, nėra švelnesnio delno
Už tą, kuris man moja, tenai ant ilgo balto molo
Tik man palankūs vėjai, visas duris atvėrė
Namo, kryptis teisinga, namo ir aš esu laimingas

Tokia tiesa, gali išeit labai toli
Bet visada atgal grįžti, į laukiančius namus
Tik jie į kelią lydi, jausmų jie žino gylį
Ir jie vistiek sulauks tavęs

Pr.