Nemune, sakai, ledai išplauks….
Ir puiku. Tegu sau skradžiai plaukia.
Tu manęs vis viena nebelauk,
Jeigu nori nusikirpk ir plaukus.
Drabužius į komisą išnešk,
Žiedą nusimauk, iškeisk į sviestą,
Tik nesitikėk- negrįšiu aš.
O jei grįžčiau- pasitrauk iš miesto.
Vasara, sakai, basa bėgios…..
Na ir kas? aš irgi bėgau basas,-
Juk kiekviena sykį po algos
Ir batus atimdavai, ir pasą.
Bus ruduo, sakai, atjos šiaurys….
Gali būti:Šiaurys, Vakaris, Jonas…
O kada pirmasis sniegas kris,
Suskaičiuosi: pilnas eskadronas.
Akmenys paplentėm kauks? Ak, duok
Man ramybę.Nenervuok manęs.
Pats kaukiau aš, kai nagais veiduos
Išrašei man tulpes, ramunes.
Netgi jeigu sužaliuos lazda,
Su kuria kadais kirtai man protą,-
Aš negrįšiu niekad. Niekada.
Nusibodo.
