Švelniausiai kaip moki
Tu glostai rytą mūsų
Greičiausiai kaip gali
Sveiksta mano kūnas
Nusiėmę karūnas
Nuprausę pėdas
Ragavę pirmo jaudulio dienas
Rytais mes kepsim šviežias bandutes
Šitas paukštis skris
Mūsų sode obelis pražys
Jei tik norėsi plaukus šukuosiu tau naktim
Aš vis dar netikiu kad tau taip paprasta būti su manim
Išsekęs mano kūnas niršta, keikiuos ir liepsnoju
Man trūksta prisiglaust, taip trūksta prisiglaust
Išglostyk tą pyktį
Nenoriu jaunas mirti
Nenoriu
Šitas paukštis skris
Mūsų sode obelis pražys
Jei tik norėsiu plaukus šukuosiu tau naktim
Aš vis dar netikiu kad tau taip paprasta būti su manim
