Jau galima
Ramiai stebėti seną skėtį vėjo genamą,
Ir suprantu, kad nebeliko neįmanomo,
Šypsais, o lyja lietus.
Jei galima,
Jau nebeskirsiu tau trumpučių pasimatymų,
Šiandien kviečiu tave ne šokiui, o gyvenimui,
Šypsais, nors verkia dangus.
Lašai jau kalba už tave,
Todėl gali neatsakyt.
Vienam klaidžiam gyvenime,
Prabėga mano mintys baltoje migloje.
Tačiau ar liūtyje, ar Nojaus laive,
Visur aš vėl surasiu tave,
Aš vėl mylėsiu tave.
Jei galima, norėčiau likti su tavim visą gyvenimą,
Po kiauru dangumi, kai slėptis neįmanoma,
Tyli, o griaudžia dangus.
Lašai jau kalba už tave,
Todėl gali neatsakyt.
Vienam klaidžiam gyvenime,
Prabėga mano mintys baltoje migloje.
Tačiau ar liūtyje, ar Nojaus laive,
Visur aš vėl surasiu tave,
Aš vėl mylėsiu tave.
Teskrodžia debesys šuorais,
Tesiaučia vėjai ir skyla skliautai.
Lai daužos širdys ir gniaužia balsus,
Telaimina mus šis dangus.
Vienam klaidžiam pasaulyje,
Prabėga mano mintys baltoje migloje.
Tačiau ar liūtyje, ar Nojaus laive,
Visur aš vėl surasiu tave,
Aš vėl mylėsiu tave.
