Leisk prisimint dieną tą, kai pamačiau tavo veidą,
Suabejoti jausmais tada širdis man neleido.
Tą Kūčių naktį vėlai, kai tyliai leidosi snaigės,
Aš supratau jau tada, kad tai pradžia mūsų meilės.
Kiekvieną rytą kartu iš naujo vėl susitikti,
Ir taip norėčiau per amžius su tavim pasilikti.
Niekada, prisiekiu, niekada nepaleisiu,
Meilei aš, mūsų meilei aš pasimelsiu.
Aš niekada, prisiekiu niekada nepaleisiu,
Meilei aš mūsų meilei aš pasimelsiu.
Per visą laiką kartu, kiek daug atradom kiek rasim
Laimė gyvens namuose, kol vienas kitą suprasim.
O jei kas buvo ne taip, aš šiandien viską atleisiu,
Prieš naktį tyliai karštai, meilei aš pasimelsiu.
Tik pakuždėk man prašau, kad niekada nepaleisi,
Ir taip mylėkime tol, kol amžiams užsimerksim.
