Eugenijus Ostapenko Sena Pabieda ^минус

Pas kaimyną į garažą aš nuėjau
Pamačiau – stovi ji apleista.
Jos sparnai storu dulkiu sluoksniu padengti
Bet vilioja ji šaukia mane, lekiam drauge…!

Sena Pabieda, taip greitai rieda
Langai sutemę, galandam iešmą
Šašlyką mausim, atostogausim
Niekas nepyksta ir šokiai vyksta.

Tavo akys taip meiliai nužvelgia mane
Glamonėti aš noriu Tave
Tavo forma svaigina ir gundo sapne
Tu panelė Pabieda sena, tokia greita…