„Vaikystė“
1. Dar visai neseniai, kai buvau aš mažytė,
Mėgau didėlėj pievoj drugeliu paskraidyti.
Žolėje atsigulus vis į dangų žiūrėjau,
Mėlynam jo lengvume aš paskęsti norėjau.
Kvapą gaivų ir tyrą atsisėdus regėriau,
Visą jūrą gėlių aš surinkti norėjau.
Ir atrodo taip tyliai, o kartu ir nebyliai,
Dingo mano vaikystė, baltu rūku išnyko.
Pried: Skenda, skrenda, skrenda, vaikystė mano
skrenda, skrenda, skrenda.
Skenda, skrenda, skrenda, į kitą krantą skenda,
skrenda, skrenda.
2 Troškau kartais pavirsti paukšteliu ir pakilti, Begalybėj dangaus debesiu paskraidyti.
Žvaigždeles suskaičiuoti, pasisupt ant mėnulio,
O ryte su saulyte, vėl pakilti virš jūros.
Pakinkyt šiaurės vėją tartum žirgą norėjau
Ir pasaulį apjoti, net audros nebijoti.
Štai ko troškau, svajojau, kai buvau dar mažytė,
Bet svajonės beribės baltu rūku išnyko.
Pried: Skenda, skrenda, skrenda, vaikystė mano skrenda, skrenda, skrenda.
Skenda, skrenda, skrenda, į kitą krantą
skenda, skrenda, skrenda. (2 k.)
