Dar vakar sau sakiau
Tau nebedainuosiu
Savo širdy gyvenau viltim
Tau nepasiduosiu
Bet ir vėl šią naktį man parašei
Išeisiu iš proto
Niekad nerūpėjau tau labai
Gyvenu aš ir mokaus
Aš noriu nebegirdėt
Ką man kartoji
Kai lėtai į mane eini
Žemė slysta po kojom
Šoka ugnys, vėjas ir lietus
Lyg tu būtum dievas
Apsinuodijus savo mintim
Noriu slėptis iš gėdos
Rojuje ar pragare
Surasi tu mane
Dumblas, kuriame mes drauge
Abu mes skęstam, o dugno nėra
Aš nežinau, kas bus giliau
Man niekas nesvarbu
Kai kūnai du, o siela viena
Ojejeje
Turiu aš bėdą, kad nemoku be tavęs gyvent
Man žiauriai gėda, nu ir ką?
Ojejeje
Sunku man galvą net rytais pakelt
Esu aš prieš tave visa bejėgė jė
Ojejeje
Aš neturiu ko slėpti
Aš silpna, tu nugalėjai nepradėjęs taip ir tęsk nekęst manęs, jė
Keliu aukštyn rankas, o galva žemiau
Aš pavargau, pasiduodu tau
Man patinka šitas skausmas
Duok man jo daugiau
Niekada nepaleiski
Neklausyk ką sakau.
Rojuje ar pragare
Surasi tu mane
Dumblas, kuriame mes drauge
Abu mes skęstam, o dugno nėra
Aš nežinau, kas bus giliau
Man niekas nesvarbu
Kai kūnai du, o siela viena
Ojejeje
Matau patinka tau gyventi
Sau tik nepadaugink, aš uždusiu, nepasmauk
Ojejeje
Ką tu jauti kai tu mane laikai ant trumpo pavadėlio
Man atleisk, nusidėjau, jė
Man patinka šitas skausmas
Duok man jo daugiau
Nekankinki, nepaleiski
Neklausyk ką sakau
Rojuje ar pragare
Surasi tu mane
Dumblas
Oooo dumblas
Mes dugne, tamsoje, bet drauge
Dumblas, kuriame mes drauge
Abu mes skęstam, o dugno nėra
Aš nežinau, kas bus giliau
Man niekas nesvarbu
Kai kūnai du, o siela viena
Dumblas
