Valinskienė ir Sare Roma Tie keliai
Kažkada buvau jauna visai, plaukus gėlėmis man puošei
Apie meilę tu kuždėjai man ir mylėt žadėjai amžinai.
Svetimoj šaly aš gyvenau, meilės laiškus vis tau rašiau
Kažkodėl tavęs nesutikau, kai tada toks vienišas buvau
Tiktai tie keliai – jie skirti ne man ir tau
Nes juk jų šimtai, kur nuves jie nežinai
Mes kitais takais klajojom vizgi per ilgai
Mus šilti jausmai ištirpo kaip sapnai
Upėmis prabėgo daug dienų Ir seniai nuvyto nemažai gėlių
Išsiskyrė tie mus keliai, kai mane visai tu pamiršai .
Jau seniai praėjo tie laikai, mudu jau visai nebe vaikai,
Tu juk ištekėjai – aš vedžiau, man atleiski kad pavėlavau.
Tiktai tie keliai – jie skirti ne man ir tau
Nes juk jų šimtai, kur nuves jie nežinai
Mes kitais takais klajojom vizgi per ilgai
Mus šilti jausmai ištirpo kaip sapnai
Tiktai tie keliai – jie skirti ne man ir tau
Nes juk jų šimtai, kur nuves jie nežinai
Mes kitais takais klajojom vizgi per ilgai
Mus šilti jausmai ištirpo kaip sapnai
Mes kitais takais klajojom vizgi per ilgai
Mus šilti jausmai ištirpo kaip sapnai
