Kodėl mes bijom ką nors pasakyt?
Ką nors padaryt, pabandyt, apkabint?
Nebijot prieit paklausyt ir pamilt..
Širdį grąžint mintis išganyt.
Dreba kūnas priėjus prie tavęs,
Širdis plaka išgirdus tavo vardą,
Nori gal tiesiog išsiverkt?
Padėjus savo galva man ant pečio
ir pasakysiu aš tau myliu prie to pačio.
Tu užrašei mano vardą ant lapelio,
Uždegei jį ir išmetei pro langą,
Nuėjai ligi mūsų to tiltelio ,
Ir prisiminei mūsų meilės svarbą.
Prisėdu aš ir žiūriu pro atviras duris i tamsą,
Ir meldžiu aš dievo, kad duotu man dar šansą
Aš kaip elgeta atsiklaupiu prieš tave,
Ir paklausiu ar vis dar myli mane?
Diena galvoju aš vien apie tave,
Tu nesusipažinus dar su mano dvasia
Apkabink mane, kad būčiau aš dar gyvas,
Šilumą skleidi, kur mano pozityvas?
Nepažinęs aš bet ir nepažintas,
Ant mano žaizdos uždėtas tikras bintas,
Atsitiko viskas greitai ir keistai,
Ir išskridai tu labai labai aukštai.
Tu paversk mane vėju,
Duok galia pakilti,
Kad galėčiau pas tave atskristi,
As bėgau nuo savęs,
Nemačiau tavęs,
Duok man dar šansą tave išvysti..
Mes bijom pažinti,
Mes bijom suprasti,
Mes galim tik teisti,
Ir bijom subręsti,
Nemokam išgirsti,
Bet mokam nekęsti,
Reikia prisėsti,
Ir apsispręsti.
Aš tave myliu tik tais kartais nutyliu.
Kai paprašai aš tik tais prabylu..
Pasidalink tu savo pozityvų,
Pasakyk sau AŠ TAVE MYLIU!
Užsidėk savo juodą kapišoną,
Ir nueikim pakalbėti į šoną,
Mūsų laukia ilga kelionė,
Sudėlioti reik gyvenimo dėlionę..
Trumpos dienos,
Ilgos naktis,
Gražios dainos,
Tavo akys!
Pilnatis jau laikas keltis!
Nepražydęs dar papartis..
Noriu matyti šypsena tavo veide!
Noriu, kad tu neliūdėtum!
Noriu, kad tu nusišypsotum!
Ir kiekvieną dieną savę mylėtum!
