Pamiršai manas akis
Ir mano juoką ir mintis,
Parašytas ant pajūrio smėlio tau.
Jas nuplovė jūros gilios
Ir padangių vandenynai,
Tie nežinomi keliai klaidino mus.
Tolimi, toliai tolimi
Neš ir neš neišgirstus balsus.
Svetimi ir nesuprasti,
Mes paliekam vienas kitam žodžius.
Laivai nutols, krantai nutols,
Tik aš ir tu vienui vieni per jūrą plauks.
Laivai nutols krantai nutols,
Tik aš ir tu vaikai basi sugrįžtant lauks.
Mūsų dienos suskaičiuotos,
Mūsų dugnas išmatuotas,
Mūsų meilė be sparnų nugrims žemyn.
Kaip Romeo ir Džiuljeta
Neberandam žemėj vietos,
Mūsų širdis degina liepsna kaitri.
Tolimi, toliai tolimi
Neš ir neš neišgirstus balsus.
Svetimi ir nesuprasti,
Mes paliekam vienas kitam žodžius.
Laivai nutols, krantai nutols,
Tik aš ir tu vienui vieni per jūrą plauks.
Laivai nutols krantai nutols,
Tik aš ir tu vaikai basi sugrįžtant lauks.
