Man negaila nieko kas praėjo,Man negaila laiko be tavęees
Nes negyvenau/ kol nemylėjauTavo meilę aš bijau praraast.
Žvelgia akys gilios tarsi jūraTokios gilios kad nuskęst galiu
Tavo žodžiai vėl mane užbūrėPasilikim dviese, /buk kartu
Pried.,is karto
Jauuuunyyystės meeeilė, audringos naktys
Jaunystės meiiilė /mus amžinaaa
Ir meiiilės vėeejas,/ kaip jūuuros laaašą
Į taaavo krantą/nuneš maneee.
Pragr
Mėnuo švyti meile paslaptinga Žvaigždės tyliai sidabru žėrės
Šypsais šiąnakt man taip svajingaiTavo juokas amžiaamspakerės
Man negaila nieko kas praėjo Man negaila laiko be tavęees
Nes negyvenau kol nemylėjau Tavo meilę aš bijau prarast.
Pried.,Pragr.
Ir meilės vėjas, kaip jūros lašą/Į tavo krantą nuneš maneeeeee
