Sudeginti tiltai St.Povilaitis
TU, JAU SUDEGINAI TILTUS TIK TU,
GRĮŽT NEGALI, NES VIENAI TAU SUNKU.
ŽODŽIAI, TIE BEVERČIAI, LYG PINIGAS SENAS,
MAN TAIP ILGAI NEATVĖRĖ TIESOS.
ŽODŽIAI VIEN ŽODŽIAI –
LIEJAS JIE LYG IŠ RAGO GAUSYBĖS.
SLĖPĖ, SLĖPĖ SEKLUMĄ TAVO JAUSMŲ.
SLĖPĖ, BET ATĖJO LEMTINGA MINUTĖ,
KAI NUTILO GAIDA NETIKRA,
KAI NET ŽODŽIŲ VISAI NEBĖRA.
JAU SUDEGINAI TU, TU, TU,
NETGI VILTĮ SUGRĮŽTI.
VISKAS BUVO NE TAIP, NE TAIP,
VISKAS BUVO NETIKRA.
IR TIK VIENAM KRANTE LIKO VIENATVĖ,
JAU SUDEGINTI TILTAI MŪS PRAEITIS.
ŠALTIS JAU SUKAUSTĖ MUS UPĘ BEKRAŠTĘ.
RODĖS, DAR GALĖTUM PER LEDĄ PRAEIT.
JEIGU NE ŽODŽIUS, O JAUSMUS ATSINEŠTUM,
GAL MŪS METAI IR VĖL PASIPUOŠTŲ
JAU TIESOS, O NE MELO ŽIEDAIS.
JAU SUDEGINAI TU, TU, TU,
NETGI VILTĮ SUGRĮŽTI.
VISKAS BUVO NE TAIP, NE TAIP,
VISKAS BUVO NETIKRA.
IR TIK VIENAM KRANTE LIKO VIENATVĖ,
JAU SUDEGINTI TILTAI MŪS PRAEITIS.
