Slenka dienos vienodai nuobodžios, rodos viską matau taip pilkai,
Dainavau neįšeik tu iš sodžiaus, bet vistiek tu mane palikai.
Nesakei nei sudie nei labanakt, o jau tiek išsvajota kartu,
Man vienatvė vadinsis ir šianakt, mintyse tik tavuoju vardu.
Įšėjai savo laimės ieškoti, aš linkiu nesudegti ugny,
Meilės medžiai tokie jau šakoti,ten lengvai pasiklysti gali.
Aš nesmerksiu tavęs ir neteisiu, bet žinok ko labiausiai bijau,
Jei kada pas mane vėl ateisi, nebebus mums abiems džiaugsmo jau.
Priedainis (2x)
O mergaite gelsva kasa, kur tavųjų akių šviesa,
Man šermukšnio ugnis nemiela ir gaivinanti ryto rasa.
Prisiminsim ilgai vienas kitą, dar žvaigždes virš tavųjų namų,
Gal perdaug tau dainom pasakyta, gal perdaug dovanota naktų.
Tu mažiau man tarei meilės žodžių, net buvai paslaptinga visai,
Dainavau neįšeik tu iš sodžiaus, bet tu mano dainos neklausei
