Aš ėjau keliais, aš ėjau kalnais,
Aš ėjau žeme, skridau ir dangumi -
Dėl tavęs, dėl tavęs tokios,
Kurios nebuvo niekados.
Aš jutau tave, aš mačiau tave,
Aš šaukiau tave nebylio balsu...
Dėl tokios, dėl kurios
Aš šitaip degt norėčiau visados.
Dėl tavęs galiu skęsti ugnyje
Ir tavam danguj amžinai negest.
Dėl tavęs galiu skrist lengvais sparnais
Ir mylėt galiu amžinai, amžinai.
Mes labai arti, mes labai toli,
Mes labai žemai, ach, labai aukštai,
Bet išgert dar norėkim
Lemtį tą, kurios nebuvo net.
Aš ėjau keliais, aš ėjau kalnais,
Aš ėjau žeme, skridau ir dangumi -
Dėl tavęs, dėl tavęs tokios,
Kurios nebuvo niekados.
Dėl tavęs galiu skęsti ugnyje
Ir tavam danguj amžinai negest.
Dėl tavęs galiu skrist lengvais sparnais
Ir mylėt galiu amžinai, amžinai.
