Guodėja
Kai mane stoty palieka traukiniai
Stoviu vienas modamas kažkam ilgai
Mano tylūs kuždesiai
Vakaro erdvėj
Iškeliaus bėgiais tais ieškot tavęs.
Tu guodėja vienišų naktų
Tavo švelnią ranką ir dabar jaučiu
Kol aistros ugnis nurims
Balsas kol užkims
Suteik vilties tave surast
Nors vienoj stoty.
Pr. Aš noriu
Būti šalia kai tu miegosi
Ir bučiniais tave užklostyt(užkloti)
Saulę sutikti su tavim drauge
Aš noriu
Visą ramybę paaukoti
Kaip užkeikimą tau kartoti
Tik nepalik daugiau manęs.
Kur tik eičiau rodos kad visur matau
Siluetą mielą ir pašaukt bandau
Bet kita deja sustos
Ir nusišypsos
Skaudi tiesa bet širdyje
Vėl ir vėl viliuos.
