Rudens tyloj, kai vėjas vėl pakyla Kviečiu tave keliaut kažkur toli, Kažkur toli, kur medžiai eiti skuba Klausyt tylos, pabūt pačiu savim. Kažkur toli, kur medžiai eiti skuba Klausyt tylos, pabūt (čia)
Mums užsakytas tobulas rytas-kur išeini? Lapai bespalviai rudenio kalvėj vėl nukalti. Ašaros sūrios, gilios kaip jūros –kai tu kalbi Gatvės alėjos, skriaudžiamos vėjo –rudens nakty.
Liūdna gėlė, kurią visi pamiršo Nuleis akis prie žemės taip arti. Žinau kažkur tekėt nustoja upės, Man šis ruduo sunkus tartum akmuo. Žinau kažkur tekėt nustoja upės, Man šis ruduo sunkus.
