Veidas – Rondo
Neatsako girios aidas,
Nors šaukiu tave vardu.
Ir sapnuojas liūdnas veidas,
Vienas veidas iš šimtų.
Žmogaus brangiausio jisai, tačiau
Jo šimtas metų nemačiau.
Sugrįžk iš ilgesio, paklydėli tamsioj nakty.
Akis užvilgo man vėl ašara karti.
Nors nepasiekiamas, bet degantis šviesa vilties,
Grįš veidas mylimas, jei to širdis norės.
Neatsako aidas girios,
Pasiklydęs po žiemos.
Aidas mirė, meilė mirė,
Nugalėtas sutemos.
Aš aukso kryžių jai pastačiau,
Verkiu – sugrįžk namo greičiau.
Sugrįžk iš ilgesio, paklydėli tamsioj nakty.
Akis užvilgo man vėl ašara karti.
Nors nepasiekiamas, bet degantis šviesa vilties,
Grįš veidas mylimas, jei to širdis norės.
