Stasys Povilaitis - Švieski man vėl
Žaros šilkinės juosia rankas
Jos lyg klajūnės naktį atves
Vėlei man taip stokos tavo dainos
Gal jas sparnai sutemų atkartos
Bet daina ne be ta, kai žemėj tamsu
Ji švelni, bet šalta, todėl neramu
Bet naktis taip ilga, ilga ir juoda
Man dar ilgiau, kai tavęs nėr šalia
Tad, saule, paskleiski man savo šilumą, savo juoką
Vėl, švieski man vėl
Sušildyk rūko juostą, juostą miglų
Vėl, švieski man vėl
Sušildyk tamsią naktį, tą juodą naktį
Vėl, švieski man vėl
Pripildyk Žemę džiaugsmo, džiaugsmo dainos
Vėl, švieski man vėl
Dainoj sugrįžta laimė, dainoj sugrįžta
Gal negirdi, ką ošia miškai
Gal nematai, ką moja beržai
Jie nebylūs nakčia, bet gi nekart
Tau paslapčia geidė žodį ištart
Bet ir žodis ne toks kai Žemėj tamsu
Jis švelnus, bet gūdus, todėl neramu
Bet naktis taip ilga, ilga ir juoda
Man dar ilgiau kai tavęs nėr šalia
Tad, saule, paskleiski man savo šilumą savo juoką
Vėl, švieski man vėl
Sušildyk rūko juostą, juostą miglų
Vėl, švieski man vėl
Sušildyk tamsią naktį, tą juodą naktį
Vėl, švieski man vėl
Pripildyk Žemę džiaugsmo, džiaugsmo dainos
Vėl, švieski man vėl
Dainoj sugrįžta laimė, dainoj sugrįžta
Vėl, švieski man vėl
Sušildyk rūko juostą, juostą miglų
Vėl, švieski man vėl
Sušildyk tamsią naktį, tą juodą naktį
Vėl, švieski man vėl
Pripildyk Žemę džiaugsmo, džiaugsmo dainos
Vėl, švieski man vėl
Dainoj sugrįžta laimė, dainoj sugrįžta
Na na na na na
Na na na na na na na na na na na
Na na na na na
Na na na na na na na na na na na na
Na na na na na
Na na na na na na na na na na na
Na na na na na
Na na na na na na na na na na na na
